5 svarbūs dalykai, į kuriuos reikia atsižvelgti norint greičiau važiuoti dviračiu

Pateikiame svarbiausius dalykus į kuriuos būtina atsižvelgti norint greičiau minti. Patarimai apims kaip pagerinti rezultatus ne tik tradiciniais treniruočių metodais, bet ir įžvalgomis apie komfortą, tempą, trasos analizę, mitybą ir aerodinamiką. Visa tai leis pasiektis geresnius rezultatus.

Kai galvojame apie gerus rezultatus dviračių sporto varžybose, paprastai daugiausia dėmesio skiriame treniruotėms: nuvažiuoti daugiau kilometrų arba praleisti ant dviračio daugiau valandų. Taip, akivaizdu, kad ištvermės sporte rezultatai glaudžiai susiję su treniruočių apimtimi. Tačiau, be to, kad turime daug ir gerai treniruotis, turime atsižvelgti ir į kitus veiksnius, kurie taip pat bus labai svarbūs siekiant optimizuoti rezultatus ant dviračio.

Patogus dviratis

Komfortas vis dar yra svarbu. Dviratininkas, kuriam ant dviračio nepatogu, niekada negalės pasiekti geriausių rezultatų. Kai ant dviračio jaučiamės nepatogiai, anksčiau ar vėliau šis diskomfortas virsta skausmu. Jei šis skausmas užsitęsia ilgą laiką, jis gali virsti trauma arba persitreniravimu, kuris apribos treniruotes ir rezultatus. Be fizinių ir funkcinių komponentų, nepatogumas taip pat yra didelė psichologinė našta, nes mūsų dėmesys bus sutelktas į nepatogumą, o ne į mynimą.

Panagrinėkime keletą pavyzdžių: jeigu visą laiką dėmesys bus sutelktas į skaudantį kaklą, mažiau dėmesio skirsiu tempo palaikymui, geriausios linijos pasirinkimui ar aerodinaminės pozicijos išlaikymui. Norint, kad padėtis ant dviračio būtų patogi ir efektyvi, geriausia investicija - ieškoti patyrusio ir gerų rekomendacijų turinčio bikefit eksperto, kuris padėtų mums sureguliuoti dviratį pagal Jūsų savybes. Nedideli mūsų dviračio konfigūracijos pokyčiai gali reikšti didelius skirtumus komfortiškume ant dviračio bėgant valandoms ir tūkstančiams kilometrų. Gera padėtis ant dviračio - tai ne tik tinkamas balnelio aukščio nustatymas; reikia optimizuoti daug daugiau nustatymų.

Vienodo tempo palaikymas

Dviračių sporte mynimo tolygumo išlaikymas yra svarbus veiksnys siekiant optimizuoti rezultatus, daugiausia dėl to, kad energija yra ribota, o nuovargis po truputį kaupiasi. Panaudojant automobilio analogiją, mūsų degalų bakas (raumenų glikogenas) yra toks pat kaip automobilio: kai miname pedalus, bakas tuštėja. Kuo intensyviau miname pedalus, tuo greičiau jis ištuštėja. Automobilio degalų sąnaudos važiuojant 90 km/val. greičiu nėra tokios pačios kaip važiuojant 150 km/val. greičiu. Kuo intensyviau važiuosite, tuo greičiau išnaudosite degalus. O mes niekada nenorime, kad degalai baigtųsi dar nepasiekus finišo. Tai lengva suprasti, bet sunku įvykdyti.

Tai, kad mus ištinka mėšlungis, kartais (ne visada) rodo, kad mūsų tempo valdymas nebuvo pats geriausias ir pasiekėme bako dugną. Daugeliu atveju suveikia varžybų azartas ir persistengiame per anksti varžybų metu, dėl ko kiek vėliau kenčia rezultatas. Išmokti gerai pasirinkti tinkamą tempą dažniausiai yra patirties reikalas. Be to, kad išmoktume pažinti savo ribas, galime naudoti širdies ritmo matuoklį ir (arba) galios matuoklį, kad neperžengtume tam tikrų ribų. Tai gana lengva padaryti turint WKO5 programą su kuria galima sužinoti kur yra tos ribos.

Varžybų trasos analizė

Bet kokiose varžybose (MTB, plento ar triatlono), žinodami trasos ypatumus, galėsime pasirinkti geresnę strategiją geresnių rezultatų pasiekimui. Atkreipiame dėmesį, kad turime ir techninį aspektą - kalnų dviračių (MTB) varžybose. Idealiu atveju turėtumėte pasistengti bent kartą iš anksto pravažiuoti trasą, kad susipažintumėte su techniškiausiomis vietomis ir varžybų dieną galėtumėte lengviau rasti geriausias linijas. Taigi, labai rekomenduojama nuvykti į varžybų vietą likus dienai ar dviem iki jų ir pabandyti pažinti vietovę. Šiomis dienomis profesionalai neretai naudota ir e. dviračius. Jie gali padėti, nes lengvai galima pasiekti svarbiausius trasos taškus dedant mažiau pastangų, ypač MTB lenktynėse.

Be techninio nusileidimų komponento, labai svarbu žinoti, kokia yra lenktynių trasa, t. y. kiek pakilimų turime įveikti ir kokios jų ypatybės. Kiekvieno pakilimo trukmė nulems optimalų intensyvumą jam įveikti, o tai žinoti iš anksto bus labai naudinga. Su penkių minučių įkalnėle nesusiduriame taip pat, kaip su valandos trukmės įkalnėle.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad reikia žinoti, koks reljefas yra po kiekvieno pakilimo, nes tai gali būti lemiamas lenktynių momentas. Pavyzdžiui, jei po pakilimo seka kalno nusileidimo atkarpa, kurioje nėra didelio techninio sudėtingumo arba ji leidžiasi žemyn, gali būti, kad nebus prasmės atsiplėšti nuo pakilimo grupės. Tikėtina, kad būsime pasivyti, kai tik jie kartu padarys kelis posūkius nusileidimo atkarpoje. Priešingai, įsivaizduokime, kad pasiekus viršūnę laukia techninis nusileidimas, o tada - finišas. Tai galėtų būti puiki galimybė atakuoti įkalnėje.

Valgykite, gerkite ir taupykite energiją.

Ką turime omenyje, kai kalbame apie „drafting“? Kalbame apie bandymą sutaupyti kuo daugiau energijos, pasinaudojant kitų dviratininkų sukurta užuovėja. Aerodinaminis pasipriešinimas yra pagrindinė jėga, kurią turime įveikti važiuodami lyguma ir didesniu nei 25 km/val. greičiu. Gravitacijos jėga (svoris) yra pagrindinis pasipriešinimas, kai važiuojame į stačią įkalnę. Važiuodami lyguma paskui kitą dviratininką sutaupome apie dažnai daugiau nei 40 % energijos. O jei važiuojame peletone, šis rodiklis gali siekti iki 80 %. Svarbu pasinaudoti šia galimybe, kad sutaupytume kuo daugiau energijos svarbiausiais momentais.

Tai nereiškia, kad reikia visada būti užuovėjoje, bet tai tikrai padeda. Kai važiuojame atitrūkę ar vejamės grupę priekyje darbuotis reikėtų visiems kartu draugiškai. Tačiau jeigu matote ženkliai stipresnius už Jus minančius kartu, gali Juos šiek tiek išnaudoti ir leisti jiems pasidarbuoti daugiau.

Pradedantieji dviratininkai dažnai daro didelių klaidų valgydami ir gerdami. Reguliarus valgymas (kietas ar skystas maistas) minant pedalus yra vienas geriausių būdų atitolinti nuovargį ir pasiekti geresnių rezultatų. Lenktyniaudami turime iš anksto nusistatyti mitybos ir hidratacijos strategiją. Atsižvelkite į trukmę ir vietovės reljefą, kad galėtumėte valdyti, kada, ką ir kiek reikia valgyti. Minant į stačią įkalnę valgyti kietą sprangų batonėlį nėra pati geriausia mintis. Atkreipkite dėmesį į angliavandenių kiekį per valandą, 80gramų ir daugiau angliavandenių per valandą vienareikšmiškai padeda minti ilgiau ir greičiau, apie tai jau pasakojome kituose straipsniuose.

Aerodinamikos optimizavimas

Didelė dalis dviratininkų ir triatlonininkų, išskyrus ypač patyrusius, aerodinamiką lengvai ignoruoja. Optimizavus aerodinamines detales, įgysime papildomą pranašumą, kuris visada gali būti sveikintinas. Vienas iš įsitikinimų yra tas, kad aerodinamika svarbi tik važiuojant didesniu nei 40 km/h greičiu, tačiau tai klaidinga. Nuo 25 km/val. ir greičiau aerodinamika vaidina svarbų vaidmenį greičiui ir našumui. Didžiausią aerodinaminį pranašumą galime įgyti nemokamai, nes jį sudaro mokymasis važiuoti žemesnėje dviračio padėtyje.

Labai dažnai matome dviratininkus, važiuojančius lygia vietove, kurie ištiesę rankas ir aukštai iškėlę galvas generuoja ir eikvoja daug vatų. Didžiausią pasipriešinimą sukuria būtent kūnas, tad jeigu sulenksite rankas, vairą pasiimsite už apačių važiuosite ženkliai greičiau nemokamai. Tai ypač svarbu važiuojant vis didesniais greičiais. Alkūnės suskleidus į vidų taip pat ženkliai sumažinsite pasipriešinimą. Sureguliavus dviračio padėtį lengva sutaupyti nuo 20 iki 30 vatų.

Be to, jei dar pridėsime gerai prigludusią aprangą ir aerodinaminį šalmą, turėsime nemokamo greičio. Net aerodinaminės kojinės gali būti nedidelė papildoma pagalba, kuri visada gali būti sveikintina. Aerodinamikos taikymas kalnų dviračių sporte, kur vidutinis greitis yra labai mažas dažniausiai neturi įtakos.

Šaltinis
https://www.trainingpeaks.com/blog/5-important-things-for-on-bike-performance/